vakarušninkas

×vakarùšninkas (-nykas Pl, Pnd), -ė smob. (1); TS1901,4-5b žr. vakaruškininkas: Būdavo, susirenka vakarùšnykai, te (pirkioje) šokdavo, grodavo Sb. Bernas neblogas, tik baisiai didelis vakarùšnykas Dbk. Na kapgi vakar vakarùšnykam sekėsi? Alv. Šitie vakarušninkai jam kiaurą naktį nedavė miegoti J.Mik.